- sekmuo
- sekmuõ sm. (3b) FT, NdŽ, DŽ logikoje – sprendimas, išvedamas iš sąlyginio sprendimo pagrindo: Koks nors teiginys yra kitų teiginių loginis sekmuo, jeigu jo teikiama informacija sudaro dalį informacijos, esančios visuose tuose teiginiuose rš. Numirėlio baimė yra ne priežastis, bet sekmuo tikėjimo į [pomirtinį] gyvenimą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
